- išbrokuoti
- 1 išbrokúoti tr. nuvertinti, atmesti, išbrokyti: Ta mano kepurė tai reiks jau išbrokúot Pš. Turintieji pašalinių priemaišų miltai išbrokuojami rš. Aklus, raišus išbrokavo TD85. \ brokuoti; išbrokuoti; nubrokuoti; pabrokuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.